vilnos

vilnos
vìlnos sf. pl. (1) K, 1. Ps, Brs gyvulio (avies, ožkos, triušio ir pan.) kailio plaukai, gaurai: Anos (avelės) išdžiūsta, vìlnas išsipurto, tada jau gražios Dgč. Mano avis ilgų vìlnų JD150. Ūdro kailis va tai geras, o kai bebro – tai, sako, ilgos vìlnos, nieko te gražumo iš jo nėr Ant. Vìlnos kralkų susvėlo balnan Klt. Kita rūgena ilgai [kailius], tai supūdo, vìlnos nuspeša Vdn. Tie kailiniai apsiūti, vìlnos į viršų Nv. [Ožiai] balti, dideliais ragais, trumpoms uodegoms, vìlnos nekerpamos LKT66(KlvrŽ). Vilkai buvo didelioms vìlnoms Šts. Šauna – per vìlnas dulka, ir nieko nepadaro su tuo vilku Plv. Jo vienos vìlnos liko NdŽ. Kai nuo bičių vilnas kirps, o iš vaško pečius dirbs, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Bgs. O gražumas avinėlio: sidabro nagučiai, aukso ragučiai, šilko vilnelės! DvP184.menk. žmogaus plaukai: Nusikirpk vìlnas Ktk. Oi tu, Dieve, viso pilnas, kur padėjai plikio vìlnas JT475. ^ Sumanė nuo plikio vilnas kirpt LTR(Kp). 2. natūralus tokių gyvulio plaukų pluoštas: Karšiu vilnas SD408, D.Pošk. Šukuotos (karštos) vìlnos NdŽ. Nėr tąsios vìlnos verpti, kad šalta J. Pavasarinės vìlnos kaip kresnos, nėkam netinka Grg. Kur iš papilvės ar pakojų vìlnos, tas jau atskirai dėdavo, pakojinėm vadindavo Žb. Vìlnas kedęt uždėdavo, plunksnas plėšyt [samdiniams] Graž. Pavaserį kai kerpi, tai apsipešę vìlnos esčia Svn. Pavasarį nukerpam avis i pavasarines vìlnas pasidedam rudenie Kl. Vìlnas pašiau pusantaros dienos Dglš. Vailokų nesuvelsi iš plautų vìlnų Skp. Nuo vìlnų [verpimo] labai akys gadinasi Pc. Aštrūs tę karštuvai, tai šitei vìlnų prikloja, pripešioja Žb. Vėliau buvo tokios arklinės mašinos, kur šukuodavo vìlnas Sk. Atsinešk buožę, sversiam vilnas Pln. Ta žmona nėr susivėlusi gatavai kaip vìlnų kuodelis, yra zgrebni motriška Jdr. Vìlnų rėtį didžiausį pasidėjusi laumė beverpanti (ps.) Lk. Siuntė vyras vìlnas verpt, aš pradėjau gailiai verkt DrskD232. Nėra avelių, nėra vilnẽlių Krok. Ot vilnelės baltos, kai pusnys Prng. | prk.: Čia iš ūkanų vilnų man eglės verpė raizgė sidabro gijas E.Miež. ^ Jei debesys kaip vìlnos smulkūs, bus lietus Snt. Miegta kai vilnosa VP30, N. Pardavei aviną, pardavei ir vìlnas JT231. Dangumi greit bėgo ploni, gauruoti it iškedentos vilnos debesėliai A.Vien. Nelauk iš ožio vìlnų Sug. Iš ožkos kas gi – nei vìlnų, nei nieko Plvn. Išejo vìlnų, grįžo nukirpti (tikėjosi ką nors laimėti, grįžo be nieko) Lk. Miške staklės, in avelių vìlnos, o jau audeklą audžia Ut. 3. vilnoniai siūlai, verpalai: Vìlnos nedažytos tai šiltos Ob. Vìlnas dažydavo su alksnių, su juodalksnių žievėm Kri. Dažydavo vìlnas su ramuniais, tai išeidavo šviesiai geltonai Gsč. Vilnų dažymo aparatas PolŽ16. Jei vìlnų maž teturėjėm, liuobam žičkais apmesti i vìlnoms atausti Kl. Vìlnom apimeta, vìlnom ataudžia – tai milelis Kp. Liuobam linus linais apmesti, vìlnoms atausti Krtn. Apsineru aš pati daba, i nertinį nuneru iš vìlnų Bdr. Turiam [skaras], turiam ir austų Papily, vien vìlnų Alz. Vienų vìlnų sijonai buvo Žr. Sermėgas išaudžia iš vìlnų Smal. Siūleliais apimeta, vìlnom ataudžia, ir čerkesas Užp. Jupa ižg vilnų SD1191. Priegtam ir Damaskus tavipi ėmė tavo darbą ir visokį tavorą užu stiprų vyną ir brangias vilnas BBEz27,18. 4. PolŽ310 vilnoniai audiniai. 5. augalo plaukeliai: [Tūbės] lapai abiejose pusėse su gelsvomis aksominėmis vilnomis . 6. daugiasėklio vaisiaus sėklų pūkai: Tame raiste pūkai tik augo: viksvos su baltom vìlnom Gdr. 7. medžio plaušeliai: Statdžiūvį medį pjaunant, eita vìlnos ir vìlnos, statdžiūvis neduoda žiogspirų Šts.
◊ prie vìlnų gulė́jęs sakoma apie ką negrynos vilnos, nevilnonį: Menko bovelninio, tik prie vilnų gulėjusio, 5–6 dol. jardas Žem. vìlnas kir̃pti išnaudoti: Ponija su kunigėliais džiaugiasi, kad gali nuo mulkių vilnas kirpti V.Kudir. Jie išrenka tuos, kurie paskui juos gi pačius apgaudinėja ir jiems vilnas kerpa J.Bil.
vìlnoms ver̃pti lìkti Švd neištekėti: Jei tu jau už šito netekėsi, tai jau liksì vìlnom ver̃pt .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • vilnos — vi̇̀lnos dkt. Avių̃, ožkų̃ vi̇̀lnos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vilna — vìlna sf. (1) K, BS153, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD1160,191, SD328,393, H, R, MŽ, Sut, S.Dauk, L žr. vilnos: 1. Kepurės lapių, an kito tokia ilga vìlna Dg. Kaselę su kaspinu vìlnon anpina (avims atpažinti) Ad. Kab užsidarys tvartan [avelės], tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvelti — 1 suvelti, sùvelia, suvėlė BŽ76, DŽ; M 1. tr. Amb, NdŽ, KŽ, Arm sutaršyti, sušiaušti: Maknos suveltos SD122. Aitvaras jo plaukus suvėlė N. Šikšnosparnis įsikimba į tus plaukus i sùvela Sd. Plaukai ne sušukuoti, o suveltì kaip raganų Rdn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuobara — 1 nuobara sf. (1), nūbara (ž.) (1) 1. Gdž, Prng, Rš pavasario kirpimo vilnos; prastos vilnos: Kalėdinės vilnos geros, o kitos tik nuobaros J. Pavasarį kerpa moterys nuobarą Mšk. Nuobara yra trumpa ir negera vilna Skr. Ką iš tokių nūbarų gali… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kogaliai — sm. pl. (1) 1. Prk vilna nuo avies kojų, galvos, papilvės; susivėlusi, prasta vilna: Vilnos striukos nuo papilvės, nuo pažandžių, nuo uodegos, nuo kojų vadinas kogaliai J. Pašyk nepašyk, o iš kogalių doros vilnos nepadirbsi Vvr. Kogalius sunku… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kūčkailis — sm. (1), kùčkailis (1) 1. avikailio atkarpa, skiautė: Kūčkailis – kailio skiautis, gabalas J. Kol kailinius pasiuvo, prikarpė visą krūvą kūčkailių Jnš. Paimk kokį kūčkailį ir užlopyk alkūnes Jrb. Ar nėra kokio kūčkailio – reiktų kalniai sulopyt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuobarinis — nuobarinis, ė adj. (1) Tr, Dglš, nuobarìnis (2) Ds, Dbk, nūbarìnis (ž.) (2) 1. pavasario kirpimo (apie vilnas): Ką pavasarį kerpa prieš ginimą laukan, tai vadinasi nuobarìnė vilna Plš. Nuobarinė vilna prasta Kp. Jau reiks nūbarìnę kirpti Ll.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakojos — sf. pl. (1) 1. R242 žr. pakoja 2. 2. Gršl, Kal žr. pakoja 3. 3. žr. 2 pakojė: Padėsiu tavo neprietelius į tavo pakojas brš. Iš obūlio (obuolį) paleido į pakojas Krš. 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavasarinis — pavasarìnis, ė adj. (2) K, Pb, pavãsarinis (1) BŽ48; SD398 1. pavasarį gimęs, atsiradęs, augantis: Tos pavasarìnės vištelės visos dės rudenį Pc. Pavasarìnis veršis Dglš. Pavasarìnis paršas Krkn. Pavasariniùką [paršelį] palikom sau, pjauti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spurganotas — spùrganotas, a adj. (1) J, DŽ, NdŽ, Als, spurganotas (1) GK1938,102 žr. spurguotas: 1. Als, Vkš Geri anų apyniai, spùrganoti, kad nu! Krš. Šįmet apyniai spurganoti, tokios didelės spurgos Užv. Apyniai, alksnių ir karklų šakomis vydamies,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”